Apie SPA

Šiek tiek iš SPA istorijos

Termino SPA kilmė nėra tiksliai žinoma. Vieni yra įsitikinę, kad šis terminas kilo nuo Belgijos miestelio Spa - nuo romėnų laikų žinomos maudynių vietos - pavadinimo. Anot jų, šį miestelį taip išgarsino gydomieji šaltiniai, kad jo pavadinimas tapo sinonimu vietai, skirtai grąžinti gyvybines jėgas ir pasilepinti. Kiti mano, kad SPA terminas - tai lotyniško posakio Sanitas per aqua (sveikata per vandenį) santrumpa.

Vandens terapija ir ritualai, augalinių medžiagų naudojimas gydymo tikslams buvo pradėtos taikyti jau seniai. SPA šaknys randamos prieš mūsų erą. Australijos ir Amerikos aborigenai, gydydami traumas, naudojo kompresus, o peršalę kaitindavosi garinėse pirtyse. Pamažu terapiją papildė gydomasis purvas (Egiptas IV a. pr. Kr.), mineraliniai vandenys (Mesopotamija III a. pr. Kr.). Egipte ir Indijoje kartu su vandens procedūromis buvo pradėti naudoti masažai ir gimnastika. SPA šaknys randamos Egipte, Babilone ir Mesopotamijoje, būtent vandens procedūros buvo populiariausios senovės Graikijoje ir Romoje.

Antikinė Graikija ir Romos imperija

Antikos laikais vandeniu buvo gydoma daugelis ligų. Graikai teikė pirmenybę grynam natūralių šaltinių vandeniui. Sveikatą stiprindavo ir maudydamiesi jūroje („thalassotherapy"). Pirmiausia maudytis pamėgo pasiturintys žmonės, jie prausdavosi privačiose voniose. Netrukus pradėjo kurtis viešosios pirtys. Jos buvo laikomos šventomis ir paskirtos atskiroms dievybėms. Homeras ir kiti klasikai rašė, kad graikai viešųjų pirčių ir vonių įvairove mėgavosi jau 500 m. pr. Kr. Antikos laikotarpiu populiarias maudynes papildydavo karšto oro pirtis - lakonikumas. Homero laikais vonios pirmiausia buvo skirtos švarinimuisi ir higienai.

Labai daug dėmesio natūraliems sveikatinimo šaltiniams skyrė garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas (460-380 m. pr. Kr.). Jis atsisakė religinio požiūrio į ligas ir daugiausiai dėmesio skyrė ligų profilaktikai ir diagnostikai. Jam priklauso ir žinomas teiginys Gamta - ligų gydytojas. Hipokrato laikais vonios ir pirtys buvo suprantamos daugiau nei higienos norma. Vanduo buvo naudojamas siekiant gerinti sveikatą ir gydyti ligas. Dažnai vonios procedūros buvo derinamos su sportu ir sveiko gyvenimo ugdymu.

Romos imperatorius ir generolas Markas Vipsanijus Agripa (63-12 m. pr. Kr.) sukūrė pirmąsias romėnų termas (thermae). Vėlesni imperatoriai jas statė vis prabangesnes ir ekstravagantiškesnes. Romėnai, tęsdami graikų tradicijas, įrenginėjo pirtis, mineralinio ir terminio vandens baseinus. Skirtingai nei graikai, kurie maudydavosi po intensyvių fizinių pratimų, romėnai laikė vonias svarbesnėmis nei fizinė mankšta. Termos tapo ne tik maudynių, bet ir gyventojų poilsio bei laisvalaikio praleidimo vieta, kurioje buvo galima sportuoti, maudytis, aplankyti restoraną, biblioteką ar parduotuvę. Dauguma termų buvo suskirstytos į dvi dideles dalis: palestrą, skirtą fiziniams pratimams (bėgimui, tenisui, boksui), ir termą, kurios esmė - kūno švarinimas. Pirmiausia buvo apsilankoma palestroje, vėliau romėnai eidavo į termą, kurioje mėgaudavosi įvairiomis voniomis, pirtimis, kūno šveitimo ir įtrynimo aliejais procedūromis ir masažais. Lankytojai, atlikę šias procedūras, panirdavo į didelį šalto vandens baseiną - frigidariumą, suteikdavo kūnui tonusą. Tada ilsėdavosi salėse arba bibliotekoje. Antikos laikais susiformavęs sveikatos ir kūno grožio kultas davė pradžią SPA industrijai.

SPA tradicijos kitose kultūrose

Nors romėnų išpopuliarintos šaltos ir karštos vonios, masažas, fizinė mankšta, odos procedūros ir relaksacija buvo pagrindas šiuolaikiniam SPA susikurti, ryškios SPA tradicijos pradėjo atsirasti ir kitose pasaulio kultūrose. 737 m. netoli Izumo buvo atidaryti pirmieji japonų karštieji mineraliniai vandenys (onsen). Vėlesniais amžiais Japonijoje pradėjo kurtis pirmosios užmiesčio vilos (ryoken), kuriose svečiams buvo suteikiama nakvynė, jie buvo maitinami, jiems buvo siūlomos lauko vonios ir viduje įrengtos kedro vonios ofuro. Šias užmiesčio vilas supo Zen sodai.

Saunų tradicijos pradėjo formuotis apie 1000 metus Suomijoje ir Baltijos jūros regione. Šį SPA ritualą sudarė sausa garo sauna, kurios paskirtis - prakaitavimo skatinimas, ledinio vandens baseinėlis. Tokia tradicija išsilaikė Suomijoje ir iki šių dienų, kur dviem gyventojams tenka viena sauna. Turkijoje Osmanų imperijos era, kuri tęsėsi apie 600 metų (1299-1922 m.), irgi prisidėjo prie SPA industrijos. Osmanų sukurtas nuostabus mozaikinis, skliautuotas hamamas yra tiesioginis graikų termos įpėdinis. Karališkas šio kūrinio pavyzdys - Rokselanos vonios (Baths of Roxelana), pastatytos 1556 m. Šis statinys išsiskiria didžiulėmis aukštomis garo pirčių salėmis, individuliais kūno šveitimo kambariais ir marmuriniais masažui skirtais paviršiais. Osmanų imperijos laikotarpiu jis tapo svarbiu socialiniu centru, kurį ypač vertino musulmonės moterys.

Viduramžiai

Sugriuvus Romos imperijai ir 476 m. įsigalėjus krikščionybei, maudymosi kultūra pradėjo įgauti neigiamą „reputaciją" ir pats maudymasis buvo oficialiai uždraustas. Kovojant su ligomis, malda tapo svarbesnė už medicininę vonią. Į maudynėms skirtus statinius galėdavo patekti tik aristokratai, nes jie neprivalėjo gyventi pagal bažnyčios įsakus. Antipatija maudynėms išliko ne vieną amžių. Žmonės stengdavosi kuo ilgiau nesiprausti, šie periodai dažnai trukdavo ne vienerius metus.

Nuo XIII a. maudymasis, kaip būtina gyvensenos dalis, pamažu pradėjo sugrįžti į žmonių gyvenimą. Tam turėjo įtakos maurų kultūra, viešpatavusi Pietų Europos regionuose (Portugalijoje, Ispanijoje) ir musulmonų religijos kraštuose (Šiaurės ir Vakarų Afrikoje). Viešosios pirtys buvo atstatytos, įėjimas į jas buvo nemokamas, todėl jos neretai būdavo sausakimšos, žmonės maudydavosi valandų valandas, o kartais ir keletą dienų toje pačioje vonioje. Kraujo nuleidimas, žarnyno valymas ir vandens gėrimas (iki 10 litrų per dieną) - populiarios to meto gydymo procedūros. Atsipalaidavimas ir malonumas buvo pagrindiniai maudymosi motyvai.

Renesansas

Renesanso eroje pirmieji maudymosi ir gydymosi objektai pradėjo intensyviai kurtis šalia natūralių gydomųjų šaltinių. Tai Paracelso kalno mineraliniai šaltiniai Šveicarijoje, Spa miestelis Belgijoje, Baden Badenas Vokietijoje ir Batas (Bath) Anglijoje. 1522 m. buvo publikuota pirmoji mokslinė knyga apie Karlovi Varai (Čekija) terapijas. Šioje knygoje buvo aiškinama, kokia mineralinių vandenų gydomoji programa yra rekomenduotina individualiai ligai.

Tačiau pirtys ir sveikata turi ir neigiamų sąsajų. 1350 m. visoje Europoje, siekiant sustabdyti ligų plėtrą, buvo uždarytos viešosios pirtys. Vėliau, 1538 m., Prancūzijoje dėl sifilio epidemijos buvo sunaikinti visi pirčių namai.

Naujieji amžiai

Gamta mums suteikia viską, ko mums reikia būti sveikiems. Kunigas ir natūropatas Sebastijanas Kneippas (1821-1897) į SPA istoriją įnešė holistinį gydymo modelį, kuris iki šiol yra sėkmingai naudojamas kaip prevencinės ir natūralios medicinos gydymo metodas. Per savo gyvenimą S. Kneippas siekė sukurti sisteminį mokymą, paremtą vandens ir vaistinių augalų gydomųjų galių žiniomis ir papildytą savo paties įžvalgomis. S. Kneippo vardas yra siejamas ne tik su moksliškai pagrįstais natūraliais produktais, bet ir su holistinės gyvensenos filosofija. Taigi jis suformavo toli žvelgiančią filosofiją, pabrėžiančią kasdienių žmogaus įpročių ir natūralios jo aplinkos, kaip subalansuotos visumos, svarbą. Anot S. Kneippo, žmogaus sveikatą veikia šie svarbiausi elementai: vanduo, augalai, mankšta, dieta ir harmoninga gyvensena. XIX a. didžiausi Europos SPA buvo skirti turtuoliams, kurie lankydavosi ten dėl gydomojo vandens poveikio. Iki šių dienų vandens procedūros yra laikomos kertiniu SPA paslaugų akmeniu.

Pirmieji dienos, užmiesčio ir gamtinių šaltinių SPA

1850 m. pradžioje, įsikūrus madingam Niujorko Saratogos mineralinių vandenų kurortui, JAV tapo SPA naujovių centru. Ši vieta buvo populiari įžymybių - nuo rašytojo Edgaro Alano Po iki Franklino Delano Ruzvelto - susibūrimo vieta. Pirmąjį dienos SPA - Manhatano „Red Door Salon" - 1910 m. pristatė Elizabeta Arden. Šis salonas teikė manikiūro paslaugas ir veido priežiūros procedūras. Antros kartos amerikietė Deborah Szekely pietinėje Amerikos dalyje, Kalifornijoje, atidarė užmiesčio SPA - „Rancho La Puerta". 1958 m. ji atidarė ir pirmąjį SPA „Golden door spa" Kalifornijoje, kuriame buvo siūlomos individualios svorio mažinimo ir lengvojo kultūrizmo (fitness) programos.

Pirmasis klubinis SPA

Pirmasis klubinis SPA - „Ashram" - 1974 m. taip pat buvo įkurtas Kalifornijoje. Jame teikiamos svorio mažinimo ir lengvojo kultūrizmo programos (fitness), kurios ypač išpopuliarėjo 1979 m. Tucson's Canyon Ranch dėka. Pagrindinis XX a. viduryje atsiradusių SPA klientas - pasiturinti moteris, siekianti sumažinti savo kūno svorį ir apimtis.

Pirmoji SPA turizmo kompanija

1986 m. Niujorke įsikūrusi kompanija „Spafinder" tapo pirmąja turizmo agentūra, kurios specializacija - SPA atostogos. Nuo tada SPA industrija išaugo į tarptautinę verslo šaką, kurios pajamos JAV siekia 15 milijardų JAV dolerių.

Pirmieji medicininiai SPA

1997 m. JAV medikai inovatoriai pradėjo pristatinėti medicininius SPA, jungiančius vakarietišką ir holistinę mediciną prabangioje SPA atmosferoje, kurioje teikiamos ir SPA paslaugos.

Parengta pagal ard.bmj.com, spas.about.com.