SPA Pulsas

            Gindamiesi nuo perėjūnų, nevertų pažinti daiktų esmę, senoliai pasakose, padavimuose, dainose, drobėse, šokio judesyje užrašė daugelį suvoktų pasaulio dėsnių. Tolimos tautos panašiai saugojo savo žinias. Indai kūrė vedas - iš kartos į kartą atsidavusių žmonių žodžiu perduodamą informacinę sistemą. Kinai per 4000 metų sukūrė mokymą apie penkias mistines pirmaprades energijas - visų fizinių ir dvasinių kūnų pagrindą. Jie mums paliko mokymą apie in ir jan priešybes, suvokimą apie meridianais cirkuliuojančią energiją.

            Vedose atskleistos sveikatos paslaptys, perduodamos šiuolaikiniam žmogui, leidžia jam tapti ramiu, pilnu taurios energijos, leidžiančios kūrybingai dirbti. Tai randama ajurvedinio SPA modelyje. Tailando SPA modeliui atstovauja tajų masažo filosofija, žolių ir žiedų mišiniai bei jų kvapai. Tarsi į kraują įaugęs tajų svetingumas ir paslaugumas leis pasijusti devintame danguje. Tolimųjų Rytų SPA modelyje rasis japonų ofuro, sante, furako pirčių filosofija, amma, tsubo, yumeiho ir šiatsu masažo technikos. Kinai čia spindės cigun, taiči, šaolinio dvasinių mokymų pagrindais, akupunktūros ir maisto energetika, išsamiomis augalų gydomųjų ir energinių galimybių žiniomis, pulso diagnostika, taškiniu masažu. Artimųjų Rytų SPA modelio ypatumai atsiskleis Turkijoje, Egipte, Tunise, kur mus sutiks drėgnas šiltas hamamas, tradicinis kūno šveitimas, arabiško muilo ir masažo kvapiaisiais aliejais malonumai. Europietiško SPA modelis mus pasitiks atkeliavusiomis iš senosios Romos pirčių tradicijomis (įskaitant ir šiaurietiškos saunos), mineralinio vandens, purvo ir ekologiškų vaistažolių panaudojimo tradicijomis.

            Vakarų kultūros į SPA verslą atnešė sustruktūrintą SPA mokymo modelį: konkrečias kūno poveikio technikos taisykles ir joms atstovaujančius institutus, vadybos kanonus. Moksliniu pagrindu sukurtos SPA tradicijų kalvės - Anglija, Austrija, Rusija diktuoja SPA standartus pasaulinėje šio verslo rinkoje. Rytų šalys mielai mokosi iš Vakarų racionalių SPA verslo pagrindų, kartu palikdamos vakarietiškame vadybos mokyme supratimą apie penkias poveikio kryptis - uoslę, regą, skonį, klausą ir lytėjimą. Vakarai ieško Rytuose SPA technologijas sudvasinančios pusės - dvasinio augimo ir dvasinio apsivalymo galimybių.

            Kuriam pasaulio kraštui priklausome mes? Ar viduryje Europos nepasimetėme, ar nepraradome etninio savitumo ir šaknų. Pažvelgę į SPA centruose atliekamų procedūrų sąrašus, atrodome beveidžiai, užmiršę savo šaknis. Gal todėl svyruojame tarp Rytų, Vakarų, kairės, dešinės...

Lietuvoje atliekamos rusiškos, turkiškos pirties procedūros, arabiškas muilo masažas, Tailando, indų jogos masažai, taikomos japoniškos kūno poveikio technikos, vakarietiškos minkštųjų audinių manualinės, sąnarių mobilizacinės technikos, klasikinis masažas, odos priežiūros ir kitos sveikatinimo procedūros.

            Šių spalvų paletėje pasigendu savitumo ir tapatumo, artimo mano sielai, saugaus ir suprantamo. To, kas taip pat būtų patrauklu ir Lietuvoje užtrukusiam svetimšalio kūnui, protui ir sielai. To, kas užlaikytų jį čia dar ilgiau ir sukeltų norą grįžti.

            Trūkstamą spalvų gamą, mano manymu, papildytų lietuviško etninio SPA atsiradimas, papildydamas europinio SPA modelio sąvoką, įnešdamas savo etnines tradicijas ir sustiprindamas būtent Europai būdingą SPA ekologiškumo kryptį. Juk turime senolių paliktą lobyną, senąsias baltų tradicijas, bet nesinaudojame, tarsi nemokame jų perskaityti. Nematome gimtinės spalvų grožio, neužuodžiame gimtinės kvapų, negirdime sutartinių ir lopšinių, nekalbame ir nedainuojame, nejudame ir nežinome, kaip judėti, nemokame liesti ir bijome būti liečiami. Sakysit, mokame, bet liečiame ne taip, kaip lietė mūsų proseneliai, liečiame tarsi svetimomis rankomis, uostome svetimus kvapus, ragaujame svetimą skonį.... Atrodytų, kad paskutinis, kuris matė ir girdėjo, apie tai įvairiais būdais bandė pranešti M. K. Čiurlionis.... Neišgirdome... Nesuvokėme... O ir toliau negirdime ir nesuvokiame.

            Koks tas kertinis akmuo, ant kurio turėtų stovėti baltų dvasia paremtas, atitinkantis visus SPA kanonus lietuviškas SPA modelis? Pasidairę surasime „slavų vedų" SPA modelį: rusiškos pirties tradicijas, rusišką masažą ir gydymo vaistažolėmis ir medumi tradicijas. Šis modelis remiasi senoviniais sveikatinimo teiginiais, išdėstytais slavų vedose, kurortologijos ir atkuriamosios medicinos laimėjimais, žmogiškojo potencialo galimybėmis tarp aptarnaujančiojo personalo. Lietuviškame etniniame SPA taip pat atsispindi tūkstantmečių tradicijos - kiekviena tauta suvokdavo ją supančią gamtą, jos galias ir principus. Kiekviena tauta turėjo ir savo kalbos ženklų sistemą, išraiškos būdus, kuriais koduodavo turimas žinias. Kartu lietuviškas SPA modelis remiasi šiuolaikiškomis, saugiomis ir tiksliomis žiniomis, leidžiančiomis veiksmingai spręsti klientų problemas.

            Pagrindinės fiziologijos, biochemijos, anatomijos, gerontologijos, klimatologijos, ekologinės fiziologijos, kurortologijos ir kosmetologijos žinios tapo tvirtu medicininiu pagrindu statomam namui. A. Bumblausko, M. Gimbutienės, Č. Gedgaudo, J. Basanavičiaus, J. Jablonskio ir senųjų metraščių, tautosakos ir etnografijos, mitologijos studijų darbai tapo istoriškai pagrįstu pamatu. Vienas iš senosios baltų pirties tyrinėtojų, jos patriarchas S. Daunys, lietuviškos kurortologijos šimtametė patirtis, įvaldant vandens teikiamus gyvybinius išteklius, tapo tais akmenimis, kurie sudaro vandens terapijos pamatus. Prof. E. Šimkūnaitė, prof. Vasiliauskas, prof. dr. J. Dagys , prof. V. J. Straževičius - tai tik keletas žmonių, kurie savo darbuose apie vaistažoles ir jų poveikį žmogui tarsi davė tąsą baltų genčių žiniuonių mokymams ir žinioms. Lietuvių šokio kultūra, K. Dineikos sveiko judesio gamtos apsuptyje samprata, papildyta šiuolaikinėmis biomechanikos ir judesių valdymo mokymo teorijomis, leis grąžinti optimalų judėjimo stereotipą, leidžiantį judėti taip, kad sąnarių ir stuburo nekaustytų ir nekamuotų skausmai.

            Visiškai švieži, kokybiški ir ekologiški produktai, minimalus dirbtinių sudedamųjų dalių panaudojimas gaminant maistą, tik švarus grynas vanduo, kuo sveikesnis valgiaraštis, patiekalo pateikimo, jo spalvų gamos lėkštėje ir pačios lėkštės dizainas - tai klausimai, kurie turi būti išspręsti šiuolaikiniame sveikatinimo centre, drįstančiame atstovauti SPA standartui. Be minėtų reikalavimų, patiekalai turėtų būti lengvai įsisavinami, maistingi, mažai kaloringi, bet kartu ir vertingi, suderinti. Porcijos - sveikatinimo programos sudėtinė dalis - turėtų būti nedidelės, individualiai parinktos (saikingumo principas). Valymas, lengvumas, energija - vienas iš galimų SPA virtuvės devizų (ir kur čia įsiterpti lietuviškiems cepelinams?).

            Taigi senųjų baltų sveikatinimo, dvasinio ugdymo, moderniosios medicinos, kosmetologijos žinių ir šiuolaikinės vadybos žinių sintezė leido atsirasti naujam lietuviškam SPA modeliui - naujam požiūriui į technologines galimybes, atspindinčiam mūsų tūkstantmečių kultūrą ir atstovaujančiam jos daliai.